Finansų kontrolės taisyklės

   PATVIRTINTA

                 Kultūros paveldo centro direktoriaus

  2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Į-62

1. Šios finansų kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. IK-123 „Dėl minimalių finansų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“.

2. Taisyklės reglamentuoja finansų kontrolės organizavimą Centre ir darbuotojų, atliekančių finansų kontrolę, pareigas ir atsakomybę.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Žin., 2007, Nr.77-3046), viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose ir finansų kontrolės būklės ataskaitos formoje, patvirtintoje finansų ministro 2004 m. sausio 7 d. įsakymu Nr.K-004, atsižvelgiant į Centro struktūrinių padalinių nuostatus ir kitus Centro vidaus teisės aktus.

4. Įstaigos finansų kontrolė yra atliekama priimant ir vykdant sprendimus, susijusius su valstybės turto panaudojimu ir įsipareigojimais tretiesiems asmenims bei tvarkant buhalterinę apskaitą. Centro finansų kontrolė atliekama, kai yra priimami ir (ar) vykdomi šie sprendimai:

4.1 dėl valstybės biudžeto programų sąmatų sudarymo;

4.2 dėl prekių, paslaugų ir darbų pirkimo;

4.3 dėl lėšų išmokėjimo įstaigų darbuotojams;

4.4 dėl turto naudojimo.

 II. FINANSŲ KONTROLĖS TIKSLAI

5. Vidaus finansų kontrolė turi užtikrinti, kad būtų pasiekti šie tikslai:

5.1 Centro finansinė veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal strateginius ar kitus veiklos planus ir programas;

5.2 įvertinus rizikos veiksnius, efektyviai, ekonomiškai, rezultatyviai, skaidriai ir pagal paskirtį naudoti darbo, piniginius bei materialinius išteklius;

5.3 Centro turtas būtų apsaugomas nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų;

5.4 Centras, vykdydamas veiklą, laikytųsi teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų;

5.5 laiku teikti ir gauti finansinę informaciją, sudaryti tikslią ir patikimą finansinę atskaitomybę, programų vykdymo ir kitas ataskaitas.

6. Šiomis Taisyklėmis turi būti užtikrintas:

6.1 tinkamas pareigų nustatymas, pareigų atskyrimas;

6.2 tinkamas įgaliojimų suteikimas ir atsakomybės nustatymas;

6.3 tinkamas biudžeto planavimas ir finansų valdymas;

6.4 veiklos teisėtumas;

6.5 tinkamas apskaitos tvarkymas;

6.6 tinkamas darbas su informacinėmis sistemomis;

6.7 tinkamų finansinių ataskaitų parengimas ir pateikimas;

6.8 tinkamas įsipareigojimų prisiėmimas bei vykdymas;

6.9 tinkama turto apskaita ir apsauga;

6.10 funkcijų bei vykdomų programų ir (ar) priemonių atitiktis Centro nuostatams, įstatymams;

6.11 veiklos planų, programų ir (ar) priemonių įgyvendinimas;

6.12 Centro išlaidų, pervestų viešojo ir neviešojo sektoriaus subjektams, biudžeto asignavimų panaudojimo kontrolė;

6.13 finansų kontrolės vertinimas. 

7. Kiekvienais metais centro direktorius įvertina finansų valdymo rizikos veiksnius ir priimtą rizikos lygį. Finansų valdymo rizikos vertinimas atliekamas pagal klausimyną, kurį pasirengia Centras, atsižvelgdamas į savo finansinius veiklos ypatumus: asignavimų dydį, vykdomų programų skaičių, valdomo turto rūšis ir apimtis. Nustačius rizikos veiksnius, išanalizuojama, koks gali būti jų poveikis ir parenkamos kontrolės procedūros jiems valdyti.

8. Centro direktorius kiekvienų metų pradžioje su darbuotojais, inicijuojančiais ir atliekančiais ūkines operacijas, surengia pasitarimą, kurio metu primena jų pareigas finansų kontrolės srityje, pataria, kaip prižiūrėti finansų kontrolės sistemą, aptaria Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau –Departamentas) ar kitų institucijų vidaus audito pastebėjimus, išvadas ir rekomendacijas. Pasitarimas surengiamas pirmąjį metų ketvirtį, jo medžiaga yra protokoluojama.

9. Centro direktorius užtikrina, kad finansų kontrolės atžvilgiu visi darbuotojai laikytųsi bendro teigiamo požiūrio. Direktorius turi skatinti darbuotojus tobulinti kontrolės procedūras, rengti reikiamas vidaus tvarkas ir taisykles, taip pat skatina jų griežtai laikytis.

 IV. SPECIALIEJI KONTROLĖS REIKALAVIMAI

10. Kad finansų kontrolė būtų efektyvi ir funkcionuotų nenutrūkstamai, Centre naudojamos organizacinės priemonės kontrolės tikslams pasiekti: vidaus kontrolės tvarkos ir taisyklės, darbuotojų pareigų pasiskirstymas ir kitos priemonės.

11. Centre yra parengtos ir direktoriaus patvirtintos vidaus kontrolės tvarkos ir taisyklės:

11.1. ilgalaikio ir trumpalaikio turto, atsargų įsigijimo, pajamavimo ir vidinio judėjimo tvarkos aprašas;

11.2. ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai;

11.3. Centro kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo tvarkos aprašas;

11.4. darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas;

11.5. tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Centre taisyklės;

11.6. tarnybinių automobilių kuro sunaudojimo normos;

11.7. inventorizacijos aprašas;

11.8. nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti Centrą turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašas;

11.9. Centro supaprastintų viešųjų pirkimų tvarkos aprašas;

11.10. Centro lėšų, skirtų reprezentacinėms išlaidoms, naudojimo tvarkos aprašas;

11.11. Centro kompiuterinės informacijos sistemos saugumo užtikrinimo tvarkos aprašas;

11.12. kiti, reikalingi Centro veiklai, tvarkų aprašai.

12. Centre finansų kontrolė atliekama tokiu nuoseklumu:

12.1 išankstinė kontrolė – kontrolė, atliekama priimant arba atmetant sprendimus, susijusius su Centro turto panaudojimu ir įsipareigojimais tretiesiems asmenims, prieš juos tvirtinant Centro direktoriui ar kitiems įgaliotiems darbuotojams (jeigu įgaliojimai yra suteikti Centro direktoriaus įsakymu). Jie gali būti priimami tik tada, kai juos patvirtina atsakingas už išankstinę kontrolę darbuotojas. Išankstinės kontrolės metu nustatomos priemonės, įsipareigojimo ar sandorio tikslingumas, ar lėšos tam tikslui numatytos sąmatoje, ar tam pakanka lėšų. Jos paskirtis – neleisti neracionaliai naudoti lėšų, materialinių vertybių, vertinti, kiek yra pajamų ir kiek galima daryti išlaidų. Išankstinės kontrolės funkcija turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimo ir vykdymo.

12.2 einamoji kontrolė – lėšų naudojimo metu atliekama kontrolė. Šioje kontrolės dalyje yra svarbu atskirti ūkinių operacijų tvirtinimo, vykdymo, įtraukimo į apskaitą bei turto saugojimo funkcijas. Jos paskirtis – užtikrinti, kad lėšos ir materialinės vertybės būtų naudojamos pagal paskirtį, tinkamai saugomos ir įtraukiamos į apskaitą, kad tinkamai ir laiku būtų vykdomi sprendimai dėl Centro turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

12.3 paskesnioji kontrolė – kontrolė panaudojus lėšas, kurios metu tikrinami jau atlikti susiję veiksmai. Jos paskirtis patikrinti ar teisėtai ir pagal paskirtį panaudotos lėšos ir materialinės vertybės, ar nebuvo teisės aktų, vadovų nurodymų pažeidimų bei piktnaudžiavimų. Paskesnioji finansų kontrolė numato priemones jos metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Šios kontrolės negali atlikti darbuotojas, atsakingas už išankstinę kontrolę.

12.4. Darbuotojų, atliekančių finansų kontrolės procedūras, pagrindinės pareigos ir atsakomybė finansų kontrolės srityje yra aprašomos jų pareigybės aprašymuose ir šiose Taisyklėse.

 V. FINANSŲ KONTROLĖS SISTEMOS DALYS

13. Atliekant finansų kontrolę Centre didžiausias dėmesys skiriamas šioms finansų kontrolės sistemos dalims:

13.1 ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimui (apskaitos registruose atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, tačiau ne anksčiau, negu buvo surašyti ūkinę operaciją pagrindžiantys dokumentai, įvertinant tai, kad apyskaitiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.; visos atliekamos ūkinės operacijos turi būti patvirtintos atsakingų asmenų; į tą patį apskaitos registrą viena operacija turi būti įtraukta vieną kartą; apskaitos registrai turi būti spausdinami laiku ir pasirašomi tą registrą sudariusių asmenų);

13.2 piniginių lėšų ir mokėjimų apskaitai (grynųjų pinigų įplaukos ir išlaidos turi būti įtraukiamos į kasos knygą tą pačią dieną, kurios likučiai turi atitikti grynųjų pinigų likučius; banko sąskaitų įplaukos ir išlaidos bei likučiai turi atitikti apskaitos registrų likučius; mokėjimai iš kasos ir banko turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais, leidžiančiais atlikti tokius mokėjimus; mokėjimus apskaičiuoti ir juos atlikti turi skirtingi asmenys);

13.3 įsipareigojimų apskaitai (visi įsipareigojimai turi būti patvirtinti dokumentais; įsipareigojimų padidėjimas ir sumažėjimas turi būti patvirtinti apskaitos dokumentais; metų pabaigoje inventorizuojami debitiniai-kreditiniai įsipareigojimų likučiai);

13.4 turto apskaitai (visas turto judėjimas (įsigijimas, perdavimas, nurašymas ir kt.) turi būti rodomas apskaitoje; veiksmai, susiję su turtu, turi būti fiksuojami apskaitoje tik juos atlikus; turtas apskaitoje turi turėti inventorinius numerius; už perduotą naudoti turtą paskiriami materialiai atsakingi darbuotojai).

 VI. IŠANKSTINĖ FINANSŲ KONTROLĖ

14. Centre ūkines operacijas pagal savo kompetencijos sritį inicijuoja Centro skyrių, poskyrių vedėjai, įgalioti asmenys, pirkimų organizatoriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Centro direktoriaus įsakymais, patvirtintomis taisyklėmis ir tvarkomis. Ūkinę operaciją inicijuojantys darbuotojai pagrindžia ūkinės operacijos tikslingumą, o esant poreikiui, atlieka ekonominius skaičiavimus, kurių reikia nustatyti lėšų poreikį ūkinei operacijai atlikti, numatyti ūkinės operacijos atlikimo terminus. Sprendimus dėl ūkinių operacijų atlikimo priima direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

15. Visus finansinius Centro dokumentus (sprendimus dėl turto ar prekių įsigijimo, naudojimo, disponavimo, finansinius įsipareigojimus (sutartis, sąskaitas-faktūras, kt.), kitus ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrindžiančius dokumentus) pirmojo parašo teise pasirašo Centro direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

16. Išankstinė finansų kontrolė – kontrolė, kurios tikslas yra nustatyti, ar ūkinės operacijos yra teisėtos, ar dokumentai, susiję su jų atlikimu, yra tinkamai parengti ir ar joms atlikti pakaks patvirtintų asignavimų, bei kuri atliekama prieš priimant arba atmetant finansinius sprendimus, susijusius su Centro turto panaudojimu ir įsipareigojimais tretiesiems asmenims, prieš juos patvirtinant Centro direktoriui.

17. Ūkinių operacijų išankstinę finansų kontrolę Centre atlieka buhalterijos vyriausiasis buhalteris, o jam nesant – jį pavaduojantis buhalterijos darbuotojas. Nustatęs, kad ūkinė operacija yra teisėta (atitinka Centro strateginius planus, veiksmus ir tikslus), dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir jai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų, vyr. buhalteris ar jį pavaduojantis buhalteris, atsakingas už išankstinę finansų kontrolę, vizuoja dokumentą dėl ūkinės operacijos atlikimo. Vizuotas dokumentas perduodamas direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, kuris priima sprendimą dėl ūkinės operacijos atlikimo arba atsisakymo ją atlikti.

18. Darbuotojas, atliekantis išankstinę finansų kontrolę turi teisę:

18.1 gauti iš Centro darbuotojų raštiškus ir žodinius paaiškinimus dėl dokumentų ūkinei operacijai atlikti parengimo ir ūkinės operacijos atlikimo bei reikalingų dokumentų kopijas;

18.2 nustatęs, jog ūkinė operacija nėra teisėta, ar dokumentai, susiję su jos atlikimu, nėra tinkamai parengti, ar kad jai atlikti nepakaks patvirtintų asignavimų, darbuotojas, atliekantis išankstinę kontrolę privalo nevizuoti dokumento dėl ūkinės operacijos atlikimo arba vizuoti su pastaba apie neatitikimo faktus ir grąžinti dokumentus iniciatoriui. Nepaisant to, Centro direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali nurodyti vis tiek atlikti ūkinę operaciją – tokiu atveju vyriausiasis buhalteris nėra laikomas atsakingu už šios ūkinės operacijos išankstinę finansų kontrolę;

18.3 taip pat savo viza nustato ir garantuoja priemonės, įsipareigojimo ar sandorio tikslingumą, ar lėšos tam tikslui numatytos sąmatoje, ar tam pakanka lėšų, prižiūri jam šių Taisyklių priskirtų užduočių paskirstymą darbuotojams, jų tvirtinimą ir užduočių vykdymą;

18.4 užtikrina, kad jo užduotys būtų teisingai suprastos ir įvykdytos;

18.5 inicijuoja darbuotojų mokymus ir pats kelia kvalifikaciją, kad būtų iki minimumo sumažinta klaidų, išeikvojimų ir neteisėtų veiksmų tikimybė.

19. Išankstinę finansų kontrolę ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų dokumentavime atliekantis darbuotojas užtikrina, kad:

19.1 būtų patvirtintas darbuotojų sąrašas, kuriems suteikta teisė surašyti ir tvirtinti apskaitos dokumentus;

19.2 apskaitos dokumentai surašomi laiku;

19.3 visi apskaitos dokumentai įtraukti į apskaitos registrus ir tik vieną kartą.

20. Išankstinę finansų kontrolę piniginių lėšų apskaitoje atliekantis darbuotojas užtikrina,  kad:

20.1 su kasos operacijas atliekančiu darbuotoju būtų sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;

20.2 kasos pinigų likutis vieną kartą mėnesyje būtų sutikrintas su kasos knygos likučiu;

20.3 Centro direktoriaus įsakymu būtų paskirtas darbuotojas, atliekantis mokėjimus iš banko sąskaitų;

20.4 būtų atliekamas banko išrašų ir apskaitos registrų sutikrinimas.

21. Išankstinę finansų kontrolę įsipareigojimų apskaitoje atliekantis darbuotojas užtikrina,  kad:

21.1 visi prisiimti įsipareigojimai būtų įtraukti į apskaitos registrus;

21.2 apskaitos registrų sistema leistų nustatyti kiekvieną skolinį atvejį su kiekvienu asmeniu;

21.3 nurašant beviltiškas skolas būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.

22. Išankstinę finansų kontrolę turto apskaitoje atliekantis darbuotojas užtikrina,  kad:

22.1 Centre būtų nustatyta turto pajamavimo, saugojimo, išdavimo naudoti ir nurašymo tvarka;

22.2 veiksmai, susiję su turtu, būtų teisingi fiksuojami apskaitoje ir įtraukiami į apskaitą  tik juos atlikus, bet ne anksčiau;

22.3 būtų nustatyta tvarka, kaip nusidėvėjęs turtas yra parduodamas aukciono būdu arba nurašomas kaip netinkamas naudoti;

22.4 inventoriaus numerių suteikimo tvarka būtų nustatyta apskaitos politikoje;

22.5 būtų nustatyta inventorizacijos tvarka ir periodiškumas;

22.6 su darbuotojais, įgaliotais saugoti turtą, būtų sudarytos  materialinės atsakomybės sutartys.

 23. Ūkinių operacijų einamąją finansų kontrolę atlieka jas iniciavusių Centro skyrių, poskyrių, padalinių vedėjai, įgalioti asmenys, pirkimų organizatoriai. Einamoji finansų kontrolė apima veiksmus, kurie užtikrina, kad ūkinės operacijos būtų atliekamos laiku ir tinkamai (teikiamų paslaugų ir teikiamų prekių kokybės ir atitikties sudarytoms sutartims ir kitiems susijusiems dokumentams patikrinimas, dalyvavimas teikiant paslaugas ir priimant prekes, jas skaičiuojant ir kt.), kad lėšos ir materialinės vertybės turi būti naudojamos teisėtai, tinkamai saugomos ir laiku įtraukiamos į apskaitą. Einamąją kontrolę Centre atlieka vyresnysis buhalteris (atsakingas už ūkinės operacijos registravimą apskaitos registruose be nuolatinę einamosios finansinės kontrolės priežiūrą)ir kompetentingi Centro darbuotojai (darbuotojas, iniciavęs ūkinę operaciją, Bendrojo skyriaus ūkvedys ar kitas darbuotojas, dalyvavęs administraciniame patikrinime ir pasirašantis prekių perdavimo-priėmimo aktus ar kt. dokumentus, Bendrojo skyriaus vyr. specialistas ar kitas darbuotojas, tikrinantis pagal sudarytas sutartis bei vizuojantis Centrui išrašomas sąskaitas-faktūras).

24. Darbuotojas, būdamas atsakingas už einamąją finansų kontrolę, įskaitant ir vyresnįjį buhalterį, nustatę neatitikimų ar trūkumų (pateikti netinkami dokumentai, suteiktos nekokybiškos paslaugos ar priimtos nekokybiškos prekės, pažeisti paslaugų teikimo ar prekių tiekimo terminai, neatitinka kiekiai ar kt.) turi imtis veiksmų jiems pašalinti. Kai nėra galimybės ištaisyti nustatytus trūkumus ar neatitikimus, asmenys, atsakingi už einamąją kontrolę, privalo raštu apie tai informuoti Centro direktorių arba jo įgaliotą asmenį, kartu pridėti paaiškinimą, kuriame nurodomos priežastys, dėl kurių atsirado neatitikimų ar trūkumų, ir pasiūlymus dėl tolesnio ūkinės operacijos vykdymo.

25. Centro direktorius ar jo įgaliotas asmuo, išsiaiškinęs esamą padėtį, sprendžia dėl tolesnio ūkinės operacijos atlikimo: jeigu ūkinė operacija vykdoma netinkamai, stabdo ūkinės operacijos atlikimą arba, įvertinęs ūkinės operacijos sudarymo pasekmes ir kitas aplinkybes, nurodo jas tęsti geriausiu būdu pagal patikimo finansų valdymo principus.

26. Vyresnysis buhalteris einamąją finansų kontrolę atlieka stebėjimo (nuolatinės priežiūros) būdu bei, nustatęs patvirtintų darbo procedūrų ir reikalavimų nesilaikymo atvejus, taip pat nedelsiant tarnybiniu pranešimu informuoja Centro direktorių ir vyriausiąjį buhalterį. Metų pabaigoje vyresnysis buhalteris, atlikęs einamąją finansų kontrolę stebėjimo būdu, parengia laisvos formos metinę einamosios finansų kontrolės ataskaitą Centro direktoriui, nurodydamas joje nustatytus darbo procedūrų ir reikalavimų, klaidų, neteisingos praktikos atvejus ir jų pašalinimą. Ataskaitos duomenys yra naudojami vertinant finansų kontrolės sistemą.

27. Einamąją finansų kontrolę ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų dokumentavime  atliekantis vyresnysis buhalteris užtikrina, kad:

27.1 surašant ir tvirtinant apskaitos dokumentus juos pasirašytų atitinkamus įgaliojimus turintys darbuotojai;

27.2 nebūtų atvejų, kai ūkinė operacija iš pradžių atliekama, o tik tada tvirtinama;

27.3 apskaitos dokumentus pasirašantys darbuotojai turėtų pakankamai informacijos ir kompetencijos juos pasirašyti ar atmesti;

27.4 apskaitos dokumentus pasirašantys darbuotojai turėtų įgaliojimus ir būtų objektyvūs priimant sprendimą atsisakyti vykdyti operaciją, jei ji yra neteisėta, neekonomiška, neefektyvi;

27.5 aptikus klaidų ir netikslumų apskaitos dokumentuose, nedelsiant imtųsi priemonių klaidoms ir netikslumams ištaisyti, o klaidų taisymas būtų atliekamas visuose su ūkine operacija susijusiuose dokumentuose;

27.6 laikomasi ūkinių operacijų atlikimo nuoseklumo – nuo patvirtinimo jas atlikti iki įtraukimo į apskaitos registrus;

27.7 apskaitos dokumentas būtų surašomas nustatytu laiku po ūkinės operacijos atlikimo.

28. Einamąją finansų kontrolę piniginių lėšų apskaitoje atliekantis vyresnysis buhalteris užtikrina, kad periodiškai būtų atliekamas kasos pinigų likučių sutikrinimas su kasos knygos pinigų likučiais;

29. Einamąją finansų kontrolę įsipareigojimų apskaitoje atliekantis vyresnysis buhalteris užtikrina, kad:

29.1 įsipareigojimai būtų traukiami į apskaitos registrus tik įsitikinus, kad jie yra teisėti ir patvirtinti dokumentais;

29.2 įsipareigojimai sumažėtų (padidėtų) tik gavus atitinkamus apskaitos dokumentus;

29.3. būtų tiksliai žinomos mokėtinos ir gautinos sumos kiekvieno įsiskolinimo atveju.

30. Einamąją finansų kontrolę turto apskaitoje atliekantis vyresnysis buhalteris užtikrina, kad:

30.1 būtų laikomasi turto pajamavimo, saugojimo, išdavimo naudoti ir nurašymo tvarkos;

30.2 atlikus veiksmus, susijusius su turtu, būtų surašomi apskaitos dokumentai. Apskaitos dokumentai negali būti surašyti prieš atliekant veiksmu, susijusius su turtu;

30.3 nusidėvėjęs turtas būtų parodomas apskaitoje, ir nebūtų sąlygų pasisavinti nusidėvėjusi turtą;

30.4 inventorizacijos metu nustačius neatitikimų arba trūkumų atitinkamai būtų koreguojami apskaitos registrai;

30.5 gautam (įsigytam) turtui būtų suteikiamas inventorinis numeris;

30.6 perimdami naudotą turtą darbuotojai prisiimtų atsakomybę už jo naudojimą, o turtą naudojantys asmenys sugebėtų juo tinkamai naudotis.

 VIII. PASKESNIOSIOS FINANSŲ KONTROLĖS ATLIKIMAS

31. Paskesnioji finansų kontrolė – jau atliktos ūkinės operacijos tikrinimas, siekiant nustatyti, ar teisėtai ir pagal paskirtį panaudotos lėšos ir materialinės vertybės, ar nebuvo įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimų. Ją Centre atlieka direktoriaus pavaduotojas ir buhalterijos darbuotojas.

32.Darbuotojai, atsakingi už paskesniąją finansų kontrolę, privalo įsitikinti ar teisėtai (atitinka strateginius planus, veiksmus, tikslus ir sutartis) ji buvo atlikta, ar nebuvo teisės aktų, Centro direktoriaus nurodymų ir pažeidimų ir piktnaudžiavimo atvejų.

33. Darbuotojas, atliekantis paskesniąją kontrolę, nuolat turi atlikti kontrolės priežiūrą, t.y. turi nuolat vertinti kontrolės funkcionavimą ir, nustatęs nereikalingos, neekonomiškos ir neefektyvios kontrolės atvejus, imtis priemonių trūkumams pašalinti.

34. Darbuotojas, atliekantis paskesniąją finansų kontrolę, privalo reikalauti, kad būtų pateikti visi su ūkine operacija susiję dokumentai, bei kad jie būtų tinkamai sutvarkyti ir patikrinti. Jeigu pateikti ne visi su ūkinės operacijos atlikimu susiję dokumentai arba jie yra netinkamai įforminti ir nėra galimybės to ištaisyti, darbuotojas, atsakingas už paskesniąją finansų kontrolę, pateikia informaciją direktoriui apie nustatytus pažeidimus ir neatitikimus ir grąžina dokumentus pateikėjui trūkumams taisyti. Dokumentų pateikėjas nustatytus trūkumus privalo  pašalinti ir ūkinės operacijos dokumentus pateikti per 3 darbo dienas, kad ši operacija galėtų būti laiku užregistruota buhalterinės apskaitos registruose.

35. Centro bendrasis skyrius, gavęs tiekėjų atsiųstas sąskaitas už prekes ir paslaugas, jas nedelsiant perduoda buhalterijai, o buhalterijos darbuotojas nedelsiant teikia vizavimui Centro juristui arba Centro skyrių, poskyrių vedėjams ar jų įgaliotiems asmenims, pirkimų organizatoriams. Pastarieji, patikrinę gautų sąskaitų kopijų atitikimą pasirašytoms sutartims, jas vizuoja (patvirtina  parašu, nurodant vizavimo datą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžina vizuotas sąskaitų kopijas Buhalterijai.

36. Jei ūkinė operacija blogai arba nepakankamai dokumentuota, Buhalterijos darbuotojas privalo išsiaiškinti priežastis ir imtis veiksmų trūkumams pašalinti.

37. Buhalterijos darbuotojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Centro direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimo sąskaitą apmokėti rengia apmokėjimą (laikydamasis Iždui pateiktų dienos asignavimų poreikio prognozių grafiko ir esant pakankamam lėšų kiekiui Centro sąskaitoje banke), pagal pateiktas sąskaitas rengia pavedimus ar mokėjimo paraiškas tiekėjams, nurodant  programos, priemonės, funkcijos ir ekonominės klasifikacijos kodus, finansavimo šaltinį, mokėjimų paskirtį bei dokumentą. Mokėjimo pavedimai ir mokėjimo paraiškos registruojamos atsakingo už mokėjimų vykdymą Buhalterijos darbuotojo ir perduodamos vyr. buhalteriui vizuoti.

37. Apie visus nesklandumus rengiant mokėjimų pavedimus ar mokėjimo paraiškas Buhalterijos darbuotojas ne vėliau kaip kitą  darbo dieną nuo nesklandumų paaiškėjimo dienos privalo informuoti vyr. buhalterį.

38. Vyr. buhalteris, patikrinęs mokėjimo pavedimą ar mokėjimo paraišką ir kartu su išlaidų apmokėjimą pateisinančiais dokumentais, teikia pasirašyti Centro direktoriui, jo pavaduotojui ar įgaliotam asmeniui, kuris pasirašo elektroniniu parašu.

39. Vyr. buhalteriui raštu atsisakius pasirašyti ūkinės operacijos atlikimo dokumentus, sprendimą priima Centro direktorius ar jį pavaduojantis darbuotojas.

40. Centro sutarčių projektus dėl negyvenamųjų patalpų nuomos ar panaudos rengia ir derina su Buhalterija Juristas. Centro ūkinę veiklą reglamentuojančių sutarčių, įskaitant ir sutartis dėl negyvenamųjų patalpų nuomos ar panaudos, sudarymo ir galiojimo kontrolę vykdo Bendrasis skyrius, kuris rengia susitarimų dėl šių sutarčių termino pratęsimo projektus ir derina Buhalterija, kitų skyrių vedėjais, atsižvelgiant į įstaigos poreikius.

41. Už kompiuterinės informacinės sistemos ir su tuo susijusių dokumentų parengimą ir įgyvendinimą atsako Informacijos skyrius. Už dokumentų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų tvarką, eigą ir parengimą Centre atsakingas Bendrojo skyriaus vedėjas.

42. Centro darbuotojas, atlikęs paskesniąją finansų kontrolę ir nustatęs, kad ir kiti darbuotojai kontrolės ir jos priežiūros metu nustatė patvirtintų darbo procedūrų ir reikalavimų nesilaikymo atvejus, parengia kontrolės efektyvumo ataskaitą. Kontrolės efektyvumo ataskaitoje turi būti nurodytas ataskaitiniais metais nustatytas klaidų ir netikslumų atvejų skaičius ir jų pobūdis. Ataskaita pateikiama kontrolės efektyvumo vertinimo darbo grupei.

43. Paskesniąją finansų kontrolę ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų dokumentavime atliekantis darbuotojas prižiūri ar:

43.1 nenustatyta atvejų, kai ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nebuvo surašyti apskaitos dokumentai;

43.2 nustačius tokių pažeidimų buvo imtasi priemonių, siekiant to išvengti ateityje;

43.3 nustatyta atvejų, kai ūkinės operacijos nebuvo patvirtintos atsakingų darbuotojų, o nustačius tokių pažeidimų buvo imtasi prevencinių priemonių, siekiant to išvengti ateityje;

43.4 nustatyta atvejų, kai dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nebuvo įtraukti į apskaitos registrus, o nustačius tokius pažeidimus, ar buvo imtasi priemonių, siekiant to išvengti ateityje;

43.5 nustatyta atvejų, kai ūkinė operacija ir ūkinis įvykis į apskaitos registrus įtraukti kelis kartus, o nustačius tokius pažeidimus, ar buvo imtasi priemonių, siekiant to išvengti ateityje.

44. Paskesniąją finansų kontrolę piniginių lėšų apskaitoje atliekantis darbuotojas prižiūri ar:

44.1 nustatyta atvejų, kai grynųjų pinigų kasos likučiai neatitiko kasos knygoje pateiktų likučių. Ar nustačius tokių pažeidimų buvo imtasi priemonių, siekiant to išvengti ateityje;

44.2 nustatyta atvejų, kai banko sąskaitų įplaukos ir išlaidos bei likučiai neatitiko apskaitos registrų. Ar nustačius tokių pažeidimų buvo imtasi priemonių, siekiant to išvengti ateityje;

44.3 nustatyta atvejų, kai mokėjimai iš kasos ir banko sąskaitų nebuvo patvirtinti atitinkamais dokumentais, leidžiančiais atlikti tokius mokėjimus. Ar nustačius tokių pažeidimų buvo imtasi priemonių, siekiant to išvengti ateityje.

45. Paskesniąją finansų kontrolę įsipareigojimų apskaitoje atliekantis darbuotojas prižiūri ar:

45.1 nustatyta atvejų, kai įsipareigojimai nebuvo pagrįsti apskaitos dokumentais. Ar nustačius tokių pažeidimų buvo imtasi priemonių, siekiant to išvengti ateityje;

45.2 nustatyta atvejų, kai įsipareigojimų pokytis nebuvo patvirtintas apskaitos dokumentais. Ar nustačius tokių pažeidimų buvo imtasi priemonių, siekiant to išvengti ateityje.

46. Paskesniąją finansų kontrolę turto apskaitoje atliekantis darbuotojas prižiūri ar:

46.1 nustatyta atvejų, kai apskaitoje buvo apskaitytas ne visas turto judėjimas;

46.2 nustatyta atvejų, kai atliekant inventorizaciją buvo nustatyta neatitikimų arba trūkumų;

46.3 nustatyta atvejų, kai atliekant veiksmus, susijusius su turtu, nebuvo surašyti apskaitos dokumentai;

46.4 nustatyta atvejų, kai nusidėvėjęs turtas nebuvo parodytas apskaitoje, ir atvejų, kai buvo pasisavintas nusidėvėjęs turtas;

46.5 nustatyta atvejų, kai gautam (įsigytam) turtui nebuvo suteiktas inventorinis numeris, ir atvejų, kai buvo klaidingai suteikti inventoriniai numeriai arba buvo keli daiktai, turintys tuos pačius inventorinius numerius;

46.6 nustatyta atvejų, kai nebuvo paskirtų atsakingų už turtą darbuotojų;

46.7 nustačius aukščiau išvardintus pažeidimus buvo imtasi priemonių, siekiant to išvengti ateityje.

47. Darbuotojai, atsakingi Centre už išankstinės, einamosios ir paskesniosios finansų kontrolės vykdymą, už kompiuterinės ir informacinės sistemų saugumą, viešųjų pirkimų dokumentų rengimą, Centre gautų sąskaitų pateikimą apmokėjimui Buhalterijai, skiriami Centro direktoriaus šiose Taisyklėse išdėstytomis nuostatomis, o esant poreikiui ir įsakymais.

 IX. VALSTYBĖ BIUDŽETO PROGRAMŲ SĄMATŲ SUDARYMO FINANSŲ KONTROLĖ

48. Centro biudžetas yra sudaromas vadovaujantis Centro strateginiu veiklos planu, kurį tvirtina Centro direktorius.

49. Centro Buhalterija yra atsakinga už programų sąmatų rengimą. Programos sąmatos tikslas – susieti Centro strateginiame veiklos plane nustatytus planuojamus asignavimus pagal programas, uždavinius ir priemones su valstybės biudžeto išlaidų sąmatose planuojamais asignavimais pagal valstybės biudžeto išlaidų ekonominę klasifikaciją.

50. Centro direktorius arba kitas įgaliotas asmuo, vizuodamas programos sąmatą , patvirtina, kad:

50.1 programos sąmatoje planuojamų asignavimų suma atitinka Centro strateginiame veiklos plane nustatytus asignavimus programai;

50.2 programos sąmatoje planuojami asignavimai priemonei atitinka Centro strateginiame veiklos plane nustatytus asignavimus priemonei.

51. Vyriausiasis buhalteris arba kitas darbuotojas, atliekantis tą pareigą, pasirašydamas programos sąmatą, patvirtina, kad programos sąmatoje planuojamų  asignavimų pagal išlaidų ekonominę klasifikaciją sumos atitinka Centro strateginiame veiklos plane programai ir priemonei nustatytų asignavimų paskirstymą pagal pagrindines ekonominės klasifikacijos grupes.

52. Vyriausiojo buhalterio arba kito darbuotojo, atliekančio tą pareigą, pasirašytos valstybės biudžeto programų sąmatos teikiamos tvirtinti Centro vadovui.

53. Programų sąmatos tikslinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Jos tikslinamos ir tvirtinamos visą einamąjį ketvirtį, bet ne vėliau kaip likus 10 kalendorinių dienų iki kito ketvirčio pirmos dienos.

 X. PREKIŲ, PASLAUGŲ IR DARBŲ PIRKIMO FINANSŲ KONTROLĖ

54. Centro prekės, paslaugos ir darbai, kurie yra Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo objektu, perkami atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas ir metinį viešųjų pirkimų planą. Už metinio viešųjų pirkimų plano parengimą, jeigu tokio plano rengimas yra privalomas pagal teisės aktų reikalavimus, yra atsakingi Centro direktoriaus įsakymu paskirti darbuotojai. Jie atsakingi už metinio viešųjų pirkimų plano tinkamą ir savalaikį vykdymą ir viešųjų pirkimų eigos kontrolę. Centro Bendrojo skyriaus vedėjas koordinuoja atliekamus viešuosius pirkimus, o viešųjų pirkimų planavimą ir metinio viešųjų pirkimų plano vykdymą koordinuoja ir kontroliuoja Centro direktorius arba jo paskirtas asmuo.

55. Vyriausiasis buhalteris atlieka viešųjų pirkimų išankstinę finansų kontrolę ir patvirtina, kad faktiškai turimų (įvertinus panaudotas lėšas) programai ir priemonei skirtų lėšų užteks prekių, paslaugų ar darbų pirkimui vykdyti.

56. Jeigu programos sąmatoje nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka prekių, paslaugų arba darbų pirkimui įvykdyti, turi būti tikslinama programos sąmata. Vyriausiasis buhalteris turi kontroliuoti, ar programos sąmata iki pirkimo pradžios yra patikslinama.

57. Tiekėjų atranką atlieka Centro direktoriaus įsakymu paskirtas viešųjų pirkimų organizatorius arba viešųjų pirkimų komisija. Įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, yra parengiama prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartis, kuri yra vizuojama Centro juristo, vyriausiojo buhalterio ir Bendrojo skyriaus vedėjo. Sutartis turi atitikti Sutarčių rengimo taisykles.

58. Vyriausiasis buhalteris atlieka išankstinę kontrolę  - tikrina pirkimo teisėtumą, pirkimo sutarties, pirkimo dokumentų tinkamumą. Vizuodamas pirkimo sutartį jis patvirtina:

58.1 pirkimo teisėtumą – ar buvo priimtas sprendimas dėl prekių, paslaugų ar darbų pirkimo organizavimo ir pirkimo sutarties sudarymo ir ar yra pateikti tai įrodantys pirkimo dokumentai: tarnybinis prašymas dėl prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ir mažos vertės pirkimo pažyma arba Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas dėl sutarties sudarymo (posėdžio, protokolo kopija), pirkimo sutartis, vizuota atsakingo darbuotojo. Jeigu nėra teisės aktuose nurodytų dokumentų, vyriausiasis buhalteris turi vizuoti sutartį su pastaba.

59. Vyriausiojo buhalterio pasirašyta sutartis teikiama pasirašyti Centro direktoriui.

60. Vieną šalių pasirašytą pirkimo sutarties egzempliorių yra saugomas Centro juristo.

61. Asmuo, atsakingas už pirkimo sutarties vykdymą, atsako už įrodančių dokumentų parengimą ir gavimą bei jų pateikimą laiku vyriausiajam buhalteriui.

62. Vyresnysis buhalteris, atsakingas už einamąją finansų kontrolę, tikrina ar tinkamai ir laiku vykdoma pirkimo sutartis:

62.1 faktinis prekių, paslaugų ir darbų suteikimo ar vykdymo laikas, apimtis ir kokybė atitinka pirkimo sutartyje nustatytus reikalavimus;

62.2 pirkimo išlaidas įrodantys dokumentai atitinka faktinį prekių, paslaugų ir darbų suteikimo ar vykdymo laiką, mastą ir kokybę.

63. Centro direktoriaus paskirtas darbuotojas, pasirašydamas pirkimo sutarties vykdymą įrodančius dokumentus (perdavimo-priėmimo aktus, sąskaitas-faktūras), patvirtina, kad prekių paslaugų ar darbų pirkimai atitinka nustatytus reikalavimus. Nustatęs netikslumus turi apie tai pranešti Centro direktoriui ir pateikti siūlymų, kaip pašalinti nustatytus netikslumus ar pažeidimus. Sprendimą dėl tolesnio prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vykdymo (sustabdymo ar atlikimo) priima Centro direktorius.

 XI. LĖŠŲ CENTRO DARBUOTOJAMS IŠMOKĖJIMO FINANSŲ KONTROLĖ

64. Centro darbuotojams gali būti išmokamos šios lėšos:

64.1 darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos;

64.2 komandiruočių išmokos;

64.3 išlaidos ūkio reikmėms;

64.4 išlaidos kitoms išmokoms.

65. Centro buhalteris, kuriam pagal pareigybės aprašymą priskirtos Centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo funkcijos, yra atsakingas už darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų apskaičiavimą pagal teisės aktus.

66. Centro darbuotojas, atsakingas už personalo tvarkymą, turi atlikti Centro darbuotojų nepanaudotų atostogų  paskaičiavimą.

67. Centro skyrių vedėjai yra atsakingi už tarnybinių pranešimų dėl Centro darbuotojų tarnybinių komandiruočių rengimą ir derinimą pagal komandiruotes reglamentuojančias taisykles.

68. Dėl materialinių pašalpų skyrimo sprendimą priima Centro direktorius,  įvertinęs darbuotojo prašymą, jį vizuoja, nurodydamas pašalpos dydį.

69. Buhalterijos darbuotojai pagal paskirtas pareigybėse numatytas funkcijas vykdo atliekamų ūkinių operacijų einamąją finansų kontrolę, tikrina, ar dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, ar yra pateikti visi reikiamo atsiskaitymo dokumentai, ar juose yra būtini rekvizitai, ar atsiskaitymo dokumentai yra vizuoti, surašyti ir pasirašyti asmenų, turinčių teisę surašyti ir (ar) pasirašyti apskaitos dokumentus, atsako už visų tinkamai įformintų ir apskaitos dokumentais pagrįstų įstaigos atliekamų ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų įtraukimą į Centro apskaitą ir buhalterinių įrašų atitiktį ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų turiniui, siekdami užtikrint tikslią ir taisyklingą finansinės atskaitomybės sudarymą.

70. Buhalterijos darbuotojai, pasirašydami arba vizuodami parengtas mokėjimo paraiškas ar mokėjimo pavedimus, patvirtina, kad pateikti dokumentai apmokėjimui tinkamai sutvarkyti – yra vizuoti, surašyti ir (ar) pasirašyti atsakingų asmenų, sumos apskaičiuotos teisingai (lėšų apskaičiavimo dokumentai atitinka Centro direktoriaus įsakymuose ir kituose dokumentuose nustatytas sąlygas).

71. Centro vyriausiasis buhalteris atlieka Centro darbuotojams išmokamų lėšų kontrolę ir atrankos būdu tikrina Centro darbuotojams išmokamų lėšų apskaičiavimo dokumentus. Pasirašydamas jis patvirtina, kad lėšos yra skiriamos teisėtai (yra galiojantis Centro direktoriaus įsakymas ar kitas dokumentas dėl lėšų skyrimo) ir kad lėšų išmokoms užteks.

72. Už Centro darbuotojams išmokamų lėšų apskaičiavimo dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako šiuos dokumentus rengiantys Centro darbuotojai.

 XII. TURTO NAUDOJIMO KONTROLĖ

73. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto kontrolė Centre yra atliekama pagal:

73.1 ilgalaikio materialiojo turto apskaitos aprašą;

73.2 nematerialiojo turto apskaitos aprašą.;

73.3 atsargų apskaitos aprašą;

73.4 gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų apskaitos tvarkos aprašą;

73.5 pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ilgalaikio ir trumpalaikio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarką, patvirtintą Centro direktoriaus įsakymu;

73.6 Centro inventorizacijos taisykles, patvirtintinas Centro direktoriaus įsakymu.

74. Už turto naudojimą ir kontrolę yra atsakingi Centro direktoriaus paskirti materialiai atsakingi asmenys, su kuriais pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Šie asmenys atsakingi už neeksploatuojamo Centro materialiojo turto (išskyrus kompiuterinę techniką) saugojimą ir už bendrojo naudojimo materialiojo turto (išskyrus kompiuterinę techniką) išdavimą Centro darbuotojams. Vykdydami kontrolę atsakingi darbuotojai privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo turtas nebūtų išnešamas iš įstaigos patalpų, išskyrus atvejus, kai turtas pagal perdavimo-priėmimo aktus ar kitus dokumentus perduodamas remontuoti,  saugoti ar pagal kitą teisės aktuose nustatytą tvarką.

75. Centro darbuotojas, kuriam yra perduota kompiuterinė technika ir programinė įranga, turi pasirašyti išdavimo jais naudotis dokumentus. Juos pasirašęs darbuotojas atsako už jam perduotos naudoti kompiuterinės technikos ir programinės įrangos tinkamą naudojimą.

76. Turto naudojimo kontrolę vykdantys darbuotojai privalo užtikrinti, kad:

76.1 turtas būtų naudojamas ekonomiškai ir efektyviai;

76.2 dokumentai, kurių pagrindu atliekamas turto perdavimas, pardavimas, nurašymas, likvidavimas ir kitos operacijos, susijusios su turto valdymu, būtų parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais turto valdymą.

76.3 apskaitos dokumentai, susiję su turto pirkimu, pardavimu, perdavimu, nurašymu, likvidavimu ir kitais atvejais, būtų surašomi ūkinės operacijos metu ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas būtų perduodami Buhalterijai.

76.4 Atleidžiami iš užimamų pareigų Centro darbuotojai grąžintų jiems perduotą naudoti turtą  Centro atsakingiems asmenims.

 XIII. ATSISKAITYMO IR MOKĖJIMO KONTROLĖ

77. Centre mokėjimo paraiškos ir mokėjimo nurodymai rengiami pagal Centro Buhalterijai pateiktus išlaidas įrodančius dokumentus.

78. Dėl  lėšų išmokėjimo Centro darbuotojams Buhalterijai yra pateikiami išmokamoms lėšoms apskaičiuoti reikalingi dokumentai (Centro direktoriaus įsakymas ar kitas dokumentas, dėl lėšų skyrimo).

79. Buhalterijos darbuotojas neturi teisės rengti mokėjimo nurodymus, ar mokėjimo paraiškas valstybės iždui, jeigu nėra pateikti nustatyti atsiskaitymo dokumentai, o juose nėra būtinų rekvizitų. atsiskaitymo dokumentai turi būti vizuoti, surašyti ir (ar) pasirašyti asmenų, turinčių teisę surašyti ir (ar) pasirašyti apskaitos dokumentus.

80. Jeigu Buhalterijos darbuotojas nustato, kad yra netinkamai parengti atsiskaitymo ir (ar) išlaidas įrodantys dokumentai, juos grąžina rengusiems darbuotojams taisyti.

81. Jeigu atsiskaitymo dokumentai nėra pataisomi,  vyriausiasis buhalteris turi teisę nepasirašyti mokėjimo nurodymo ar mokėjimo paraiškos valstybės iždui ir apie tai žodžiu informuoti Centro direktorių.

82. Buhalterijos darbuotojas, dirbantis su VBAMS, atsako už tinkamą duomenų įvedimą į VBAMS ir mokėjimo paraiškų parengimą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

                   XIV. BUHALTERINĖS APSKAITOS KONTROLĖ

83. Buhalterijos darbuotojai, tvarkantys Centro buhalterinę apskaitą, atsako už Centro apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, Centro apskaitos vadovą (apskaitos politiką) ir kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus.

84. Buhalterijos darbuotojai, tvarkantys Centro buhalterinę apskaitą, turi teisę reikalauti, kad jiems būrų pateikti visi su pirkimo, pavedimo, lėšų išmokėjimu ar turto panaudojimu susiję dokumentai, kad jie būtų tinkamai parengti, vizuoti, surašyti ir pasirašyti asmenų, turinčių teisę surašyti ir (ar) pasirašyti apskaitos dokumentus, ir patvirtinti.

85. Jeigu buvo pateikti ne visi reikiami dokumentai ir jų negalima pateikti, buhalterijos darbuotojai, tvarkantys apskaitą privalo iš paskirtų Centro darbuotojų pareikalauti parengti pažymą, aktą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas (buhalterinė pažyma), kuriame būtų visi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 skirsnyje nustatyti privalomi rekvizitai.

86. Buhalterijos darbuotojai, tvarkantys Centro buhalterinę apskaitą, atsako už visų tinkamai įformintų ir apskaitos dokumentais pagrįstų ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų įtraukimą į apskaitą ir buhalterinių įrašų atitiktį ūkinių įvykių ar ūkinių operacijų turiniui.

87. Vyriausiasis buhalteris atlieka Centro buhalterinės apskaitos kontrolę – paskirsto užduotis apskaitą tvarkantiems darbuotojams ir prižiūri šių užduočių vykdymą.

88. Vyriausiasis buhalteris kas ketvirtį iki einamojo ketvirčio pirmos mėnesio 20 dienos teikia Centro direktoriui biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitas, debetinio ir kreditinio įsiskolinimo ataskaitą, žodžiu informuoja apie valstybės biudžeto išlaidų sąmatos vykdymą pagal patvirtintas programas ir priemones, aptaria jų nevykdymo priežastis, tam, kad būtų užtikrintas programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumas, ekonomiškumas, efektyvumas ir rezultatyvumas.

89. Vyriausiasis buhalteris teikia Centro direktoriui pasirašyti parengtą Centro tarpinį metinį finansinių ataskaitų rinkinį, statistines ataskaitas teisės aktų nustatytais terminais, kartu su  Centro direktoriumi atlieka teikiamų ataskaitų rinkinių analizę.

90. Vyriausiasis buhalteris kas ketvirtį žodžiu, esant poreikiui raštu, informuoja Centro direktorių apie valstybės biudžeto išlaidų sąmatos vykdymą, darbo užmokesčio bei kitų asignavimų panaudojimą.

 XVI. FINANSŲ KONTROLĖS SISTEMOS VERTINIMAS

91. Metų pabaigoje iki gruodžio 31 dienos Centro direktoriaus pavaduotojas įvertina  finansų kontrolės sistemą, parengia kontrolės efektyvumo ataskaitą ir trūkumų šalinimo planą. Kasmet turi būti sudaroma kontrolės efektyvumo vertinimo grupė, kuri vertinimą atlieka Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Darbo grupė parengia kontrolės vertinimo ataskaitą pagal finansų ministro įsakymu nustatytą formą, pateikiant atsakymus į klausimus ir vertinimą.

92. Finansų kontrolės būklės ataskaita, pasirašyta Centro direktoriaus pavaduotojo, pateikiama Kultūros paveldo departamentui.

 XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

93. Darbuotojai, paskirti atlikti finansų kontrolę, siekdami užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apskaitą bei tinkamą finansinės atskaitomybės sudarymą, privalo laikytis šių taisyklių.

94. Taisyklės įsigalioja nuo jų  patvirtinimo dienos.

 

Paskutinį kartą redaguota: 2022-02-04, 10:59:28