• Titulinis
  • Žinios
  • 2022.09.05.Užbaigtas Vilniaus Kalvarijų komplekso ir kompleksinės dalies Vilniaus Kalva...

Užbaigtas Vilniaus Kalvarijų komplekso ir kompleksinės dalies Vilniaus Kalvarijų komplekso Kryžiaus kelio tikslinimo darbas

Kultūros paveldo centro specialistai užbaigė didžiulės apimties Vilniaus Kalvarijų komplekso ir kompleksinės dalies Vilniaus Kalvarijų komplekso Kryžiaus kelio esančių Kalvarijų g. 327, 329, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. tikslinimo darbą. Bendras 7 kilometrų Kryžiaus kelio ilgis, atstumai tarp stočių žingsniais ir netgi pėdomis atitinka Šventosios žemės realijas.

Vyskupas Jurgis Bialozoras (1622–1665) sumanė įsteigti Verkių valdose Kristaus kančios kelio stotis kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš rusų kariuomenę Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos kare (1654–1667). 1662 m. Verkių valdose tam buvo skirta apie 140 ha žemės, Vilniaus kapitula Kalvarijų statyboms paskyrė vienkartinę dotaciją. Verkių apylinkių kalneliai buvo pervadinti Golgotos, Siono ir Alyvų kalno vardais, o Baltupio upeliui suteiktas Kedrono vardas. 1669 m. birželio 9 d., per Sekmines, Kalvarijos buvo iškilmingai pašventintos. Nuo XVIII a. pab. iki XX a. vid. ansamblio architektūra nedaug keitėsi. Didesnių nuostolių padarė prancūzų armija 1812 m. užėmusi Šv. Kryžiaus Atradimo ir Švč. Trejybės bažnyčias su vienuolynais ir įrengusi juose kareivines, karo ligoninę ir arklides. Kilęs gaisras apnaikino ansamblį, sudegė didelė mokslinė dominikonų vienuolyno biblioteka su archyvu. Po napoleonmečio 1814–1816 m. Švč. Trejybės bažnyčia ir trinitorių vienuolynas buvo restauruoti. Kalvarijų atstatymu rūpinosi vienuolyno viršininkas tėvas Motiejus Magnuševskis - jis restauravo visas koplyčias, vienuolyno pastatas buvo pilnai atstatytas 1817 m. 1842 m. caro valdžia nusavino didžiąją dalį fundacinių Verkių vienuolyno žemių. 1850 m. uždarytas ir Verkių dominikonų vienuolynas - vienuoliai iškelti į Trakų vienuolyną, bažnyčia perduota pasauliečiams kunigams, vienuolynas tapo klebonija. Uždarius vienuolyną, Kalvarijų lankymo tradicija nenutrūko. XIX a. II p. ir XX a. pr. Vilniaus Kalvarijų reikšmė ir populiarumas ypač išaugo. Stambus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonijos remontas vyko 1887 m., buvo statomi nauji ūkiniai pastatai. 1893 m. kunigo Juozo Klikovičiaus iniciatyva buvo pastatytas mūrinis tiltas per Kedrono upelį, atnaujinta Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir koplyčios. Sovietmečiu Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia nebuvo uždaryta, todėl bažnyčios, vienuolyno ir 35 Kančios kelio stočių ansamblis išliko nedaug pakitęs iki 1962 m., kai beveik visos Kalvarijų koplyčios buvo išsprogdintos, išskyrus 4, stovinčias arčiausiai bažnyčios, o 1963 m. – galutinai nugriautos. 1990–2002 m. koplyčios buvo atstatytos.


Paskutinį kartą redaguota: 2023-06-26, 15:34:02