- Titulinis
- LIETUVOS LAISVĖS GYNĖJAI (1918-1990)
Terleckas Antanas
Pavardė, vardas, tėvo (motinos) vardas:
Terleckas Antanas
Kilmės vieta (k.- kaimas; vs. - viensėdija): Krivasalis (Saldutiškio vlsč.)
Amžius (gimimo data): 1928-02-09
Išsilavinimas: 1949 m. baigė Vilniaus prekybos technikumą. Studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1964–69 Vilniaus universitete studijavo Lietuvos istoriją, bet KGB sutrukdė apginti diplominį darbą.
Veikla, užsiėmimas, verslas: Ekonomistas. 1954–1957 m. dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi. 1956–57 LSSR Mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantas. 1954–57 SSRS Valstybinio banko Lietuvos skyriaus kredito inspektorius, Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotojas. 1960 m. dirbo konstruktorių biure „Puntukas“ inžinieriumi, vėliau Valgyklų ir restoranų tresto įstaigose.
Tautybė: lietuvis
Žūties/mirties laikas: 2023-02-16
Palaidojimo vieta: Rokantiškių kapinėse, Vilniuje
Vyčio kryžiaus ir kiti valstybiniai apdovanojimai: 1998 m. rugpjūčio 21 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Ordino Už nuopelnus Karininko kryžius (Lenkija, 2010), Marijos žemės kryžiaus 3 laipsnio ordinas (Estija, 2013). Laisvės premija (2012).
Informacijos šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1916260/mire-disidentas-antanas-terleckas http://genocid.lt/centras/lt/1750/a/ https://ignalina.lt/naujienos/396/in-memoriam-antanas-terleckas-1928-02-092023-02-16:2079?lang=lt https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-terleckas/ https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-terleckas/ https://www.voruta.lt/antanas-terleckas-ir-45-osios-lietuvos-laisves-lygos-m
Sulaikymas, kalinimas, tremtis: 1945 m., dar besimokydamas Linkmenų progimnazijoje, buvo suimtas ir apkaltintas priklausymu pogrindinei „Geležinio Vilko“ organizacijai. Du mėnesius buvo suimtas, žiauriai tardomas, tačiau pritrūkus įrodymų paleistas. Dirbdamas įstojo į aspirantūrą LSSR MA Ekonomikos institute, bet 1957 m. buvo suimtas ir iš aspirantų sąrašų išbrauktas. 1957 m. Kūčių išvakarėse čekistai padarė A. Terlecko bute kratą ir suėmė, nors jokios nusikaltimą patvirtinančios medžiagos nerado. A. Terlecko byla buvo susieta su keliolikos asmenų (Stasio Stungurio, Alberto Žilinsko, Alberto Zvicevičiaus ir kt.), kaltinamų pogrindinės organizacijos „Tautos Frontas“ įkūrimu ir veikimu joje. Daugelis bendrabylių tarpusavyje buvo net nepažįstami. LSSR Aukščiausiasis teismas nuteisė A. Terlecką 4 metams lagerio (kalėjo Taišetlage, Irkutsko sr.). 1973 m. A. Terleckas buvo suimtas už „piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi“ ir nuteistas vienerius metus kalėti. Trečią kartą A. Terleckas suimtas 1979 m. spalio 30 d. Apkaltintas nuolat rengęs įvairius antisovietinius tekstus, juos spausdinęs ir platinęs, siuntęs SSRS ir tarptautinėms organizacijoms, valstybių vadovams. Lietuvos SSR Aukščiausiasis teismas nuteisė A. Terlecką 3 metams lagerio ir 5 metams tremties.
Organizacijos: 1976–1977 m. kartu su Juliumi Sasnausku, Kęstučiu Jokubynu ir kt. leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“, vėliau vietoj jo – leidinį „Vytis“. Abu leidiniai buvo aiškaus tautinio istorinio turinio, jų straipsnių apžvalgos buvo spausdintos pogrindiniame leidinyje „Einamųjų įvykių kronika“ Maskvoje, Vakaruose leidžiamame „Europos lietuvyje“ ir kt. 1978 m. birželį su bendraminčiais įkūrė pogrindinę organizaciją „Lietuvos laisvės lyga“, kurios pagrindinis siekis buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1979 m. rugpjūtį A. Terleckas kartu su kitais bendražygiais parengė kreipimąsi į Atlanto chartiją, vėliau jis imtas vadinti „45-ių pabaltijiečių memorandumu“.
Mitingai demonstracijos protestai: 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. 1989 m. inicijavo parašų rinkimą, kad iš Lietuvos būtų išvesta SSRS kariuomenė. Įsitraukus į šią akciją Sąjūdžiui buvo surinkta daugiau kaip 1,5 mln. parašų.
Kilmės vieta (k.- kaimas; vs. - viensėdija): Krivasalis (Saldutiškio vlsč.)
Amžius (gimimo data): 1928-02-09
Išsilavinimas: 1949 m. baigė Vilniaus prekybos technikumą. Studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1964–69 Vilniaus universitete studijavo Lietuvos istoriją, bet KGB sutrukdė apginti diplominį darbą.
Veikla, užsiėmimas, verslas: Ekonomistas. 1954–1957 m. dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi. 1956–57 LSSR Mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantas. 1954–57 SSRS Valstybinio banko Lietuvos skyriaus kredito inspektorius, Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotojas. 1960 m. dirbo konstruktorių biure „Puntukas“ inžinieriumi, vėliau Valgyklų ir restoranų tresto įstaigose.
Tautybė: lietuvis
Žūties/mirties laikas: 2023-02-16
Palaidojimo vieta: Rokantiškių kapinėse, Vilniuje
Vyčio kryžiaus ir kiti valstybiniai apdovanojimai: 1998 m. rugpjūčio 21 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Ordino Už nuopelnus Karininko kryžius (Lenkija, 2010), Marijos žemės kryžiaus 3 laipsnio ordinas (Estija, 2013). Laisvės premija (2012).
Informacijos šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1916260/mire-disidentas-antanas-terleckas http://genocid.lt/centras/lt/1750/a/ https://ignalina.lt/naujienos/396/in-memoriam-antanas-terleckas-1928-02-092023-02-16:2079?lang=lt https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-terleckas/ https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-terleckas/ https://www.voruta.lt/antanas-terleckas-ir-45-osios-lietuvos-laisves-lygos-m
Sulaikymas, kalinimas, tremtis: 1945 m., dar besimokydamas Linkmenų progimnazijoje, buvo suimtas ir apkaltintas priklausymu pogrindinei „Geležinio Vilko“ organizacijai. Du mėnesius buvo suimtas, žiauriai tardomas, tačiau pritrūkus įrodymų paleistas. Dirbdamas įstojo į aspirantūrą LSSR MA Ekonomikos institute, bet 1957 m. buvo suimtas ir iš aspirantų sąrašų išbrauktas. 1957 m. Kūčių išvakarėse čekistai padarė A. Terlecko bute kratą ir suėmė, nors jokios nusikaltimą patvirtinančios medžiagos nerado. A. Terlecko byla buvo susieta su keliolikos asmenų (Stasio Stungurio, Alberto Žilinsko, Alberto Zvicevičiaus ir kt.), kaltinamų pogrindinės organizacijos „Tautos Frontas“ įkūrimu ir veikimu joje. Daugelis bendrabylių tarpusavyje buvo net nepažįstami. LSSR Aukščiausiasis teismas nuteisė A. Terlecką 4 metams lagerio (kalėjo Taišetlage, Irkutsko sr.). 1973 m. A. Terleckas buvo suimtas už „piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi“ ir nuteistas vienerius metus kalėti. Trečią kartą A. Terleckas suimtas 1979 m. spalio 30 d. Apkaltintas nuolat rengęs įvairius antisovietinius tekstus, juos spausdinęs ir platinęs, siuntęs SSRS ir tarptautinėms organizacijoms, valstybių vadovams. Lietuvos SSR Aukščiausiasis teismas nuteisė A. Terlecką 3 metams lagerio ir 5 metams tremties.
Organizacijos: 1976–1977 m. kartu su Juliumi Sasnausku, Kęstučiu Jokubynu ir kt. leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“, vėliau vietoj jo – leidinį „Vytis“. Abu leidiniai buvo aiškaus tautinio istorinio turinio, jų straipsnių apžvalgos buvo spausdintos pogrindiniame leidinyje „Einamųjų įvykių kronika“ Maskvoje, Vakaruose leidžiamame „Europos lietuvyje“ ir kt. 1978 m. birželį su bendraminčiais įkūrė pogrindinę organizaciją „Lietuvos laisvės lyga“, kurios pagrindinis siekis buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1979 m. rugpjūtį A. Terleckas kartu su kitais bendražygiais parengė kreipimąsi į Atlanto chartiją, vėliau jis imtas vadinti „45-ių pabaltijiečių memorandumu“.
Mitingai demonstracijos protestai: 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. 1989 m. inicijavo parašų rinkimą, kad iš Lietuvos būtų išvesta SSRS kariuomenė. Įsitraukus į šią akciją Sąjūdžiui buvo surinkta daugiau kaip 1,5 mln. parašų.