- Titulinis
- LIETUVOS LAISVĖS GYNĖJAI (1918-1990)
Svarinskas Alfonsas
Pavardė, vardas, tėvo (motinos) vardas:
Svarinskas Alfonsas
Kilmės vieta (k.- kaimas; vs. - viensėdija): Kadrėnų k., Ukmergės r.
Amžius (gimimo data): 1925-01-21
Išsilavinimas: 1932–1936 m. mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, 1936–1942 m. Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje. 1942 - 1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.
Veikla, užsiėmimas, verslas: 1954 m. įšventintas kunigu. 1956–1957 m. Kulautuvos parapijos altarista, 1958 m. Betygalos parapijos vikaras. 1965-1971 m. Miroslavo ir Kudirkos Naumiesčio parapijų vikaras, 1971–1976 Igliaukos parapijos (aptarnavo ir Patilčių parapiją), 1976–1983 m. Viduklės, 1990–1991 m. ir 1998–2000 m. Kavarsko parapijų klebonas. 1988–1990 m. lankė išeivių Lietuvių bendruomenes Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1990 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę grįžo į Lietuvą. 1990–1991 m. kardinolo V. Sladkevičiaus kancleris. 1991–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1995 m. Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, dimisijos pulkininkas. Nuo 2000 m. Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas, Lietuvos partizanų vyriausiasis kapelionas.
Tautybė: Lietuvis
Tikyba: Katalikas
Įstojimo į kariuomenę data ir vieta: 1946 m. išėjo pas Didžiosios Kovos apygardos 5-ojo bataliono partizanus, buvo ir Ukmergės apylinkėse veikusios Vyčio apygardos pogrindinės Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį.
Žūties/mirties laikas: 2014-07-17
Palaidojimo vieta: Dukstynos kapinės, Ukmergės r.
Vyčio kryžiaus ir kiti valstybiniai apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001 m.), atminimo medalis "Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų" (2010 m.).
Informacijos šaltiniai: https://www.vle.lt/straipsnis/alfonsas-svarinskas/ http://genocid.lt/centras/lt/2226/a/ https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1209 http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/c_7_1_2_3_4.htm
Sulaikymas, kalinimas, tremtis: 1947–1956 už ryšius su partizanais kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. 1958-1964 m. už antimarksistinės ir antisovietinės literatūros laikymą kalėjo Mordovijos (Rusija) lageryje. 1961 m. už akių jį dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu, jis buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą. 1983–1988 už antisovietinę veiklą kalėjo Čiusovojaus r. (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose.1988 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui R. Reaganui tarpininkaujant paleistas ir ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą.
Organizacijos: Nuo 1972 aktyviai bendradarbiavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“.1978 su kitais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą.
Atminimo įamžinimas: 2016 m. įkurta ir veikia Monsinjoro A. Svarinsko atminimo draugija (pirmininkas – vyskupas Jonas Kauneckas); Prie namo Vilniuje, Odminių g. 10, įrengta atminimo lenta su A. Svarinsko portretiniu bareljefu ir akmens plokštėje iškaltu įrašu: "Šiame name 1991–2014 m. / gyveno monsinjoras / Alfonsas Svarinskas. / Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, politinis kalinys, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys" (autorė – skulptorė Daliutė Ona Matulaitė, 2015 m.); Didžiosios Kovos partizanų apygardos atminimo parkas Kadrėnuose, vadinamas ir A. Svarinsko parku; A. Svarinsko parke Kadrėnuose pastatytas jam skirtas kryžius, jo papėdėje paguldytoje masyvioje akmens plokštėje iškaltas įrašas: "Lietuvos Laisvės kovotojo, / triskart politinio kalinio, Partizanų ir / Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono / pulkininko, parko įkūrėjo monsinjoro / Alfonso Svarinsko / 1925–1954–2014 / atminimui" (autoriai – tautodailininkas Kazimieras Martinaitis ir architektas Zigmantas Brazauskas, 2015 m.). Išleista atsiminimų apie A. Svarinską knyga "Nepataisomasis. Vardan Dievo, Tėvynės ir Laisvės. I dalis" (sudarė Donatas Stakišaitis ir Lina Šulcienė, 2015 m.). A. Svarinsko-Laisvūno gyvenimas ir veikla išsamiai pristatoma Povilo Gaidelio biografiniame albume "100 širdžių – ant tėvynės laisvės kovų aukuro" (2019 m.). Kompozitorius Algirdas Martinaitis sukūrė oratoriją "Himnas Meilei" (2017 m.), skirtą monsinjorui A. Svarinskui atminti.
Kilmės vieta (k.- kaimas; vs. - viensėdija): Kadrėnų k., Ukmergės r.
Amžius (gimimo data): 1925-01-21
Išsilavinimas: 1932–1936 m. mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, 1936–1942 m. Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje. 1942 - 1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.
Veikla, užsiėmimas, verslas: 1954 m. įšventintas kunigu. 1956–1957 m. Kulautuvos parapijos altarista, 1958 m. Betygalos parapijos vikaras. 1965-1971 m. Miroslavo ir Kudirkos Naumiesčio parapijų vikaras, 1971–1976 Igliaukos parapijos (aptarnavo ir Patilčių parapiją), 1976–1983 m. Viduklės, 1990–1991 m. ir 1998–2000 m. Kavarsko parapijų klebonas. 1988–1990 m. lankė išeivių Lietuvių bendruomenes Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1990 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę grįžo į Lietuvą. 1990–1991 m. kardinolo V. Sladkevičiaus kancleris. 1991–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1995 m. Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, dimisijos pulkininkas. Nuo 2000 m. Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas, Lietuvos partizanų vyriausiasis kapelionas.
Tautybė: Lietuvis
Tikyba: Katalikas
Įstojimo į kariuomenę data ir vieta: 1946 m. išėjo pas Didžiosios Kovos apygardos 5-ojo bataliono partizanus, buvo ir Ukmergės apylinkėse veikusios Vyčio apygardos pogrindinės Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį.
Žūties/mirties laikas: 2014-07-17
Palaidojimo vieta: Dukstynos kapinės, Ukmergės r.
Vyčio kryžiaus ir kiti valstybiniai apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001 m.), atminimo medalis "Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų" (2010 m.).
Informacijos šaltiniai: https://www.vle.lt/straipsnis/alfonsas-svarinskas/ http://genocid.lt/centras/lt/2226/a/ https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1209 http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/c_7_1_2_3_4.htm
Sulaikymas, kalinimas, tremtis: 1947–1956 už ryšius su partizanais kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. 1958-1964 m. už antimarksistinės ir antisovietinės literatūros laikymą kalėjo Mordovijos (Rusija) lageryje. 1961 m. už akių jį dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu, jis buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą. 1983–1988 už antisovietinę veiklą kalėjo Čiusovojaus r. (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose.1988 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui R. Reaganui tarpininkaujant paleistas ir ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą.
Organizacijos: Nuo 1972 aktyviai bendradarbiavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“.1978 su kitais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą.
Atminimo įamžinimas: 2016 m. įkurta ir veikia Monsinjoro A. Svarinsko atminimo draugija (pirmininkas – vyskupas Jonas Kauneckas); Prie namo Vilniuje, Odminių g. 10, įrengta atminimo lenta su A. Svarinsko portretiniu bareljefu ir akmens plokštėje iškaltu įrašu: "Šiame name 1991–2014 m. / gyveno monsinjoras / Alfonsas Svarinskas. / Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, politinis kalinys, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys" (autorė – skulptorė Daliutė Ona Matulaitė, 2015 m.); Didžiosios Kovos partizanų apygardos atminimo parkas Kadrėnuose, vadinamas ir A. Svarinsko parku; A. Svarinsko parke Kadrėnuose pastatytas jam skirtas kryžius, jo papėdėje paguldytoje masyvioje akmens plokštėje iškaltas įrašas: "Lietuvos Laisvės kovotojo, / triskart politinio kalinio, Partizanų ir / Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono / pulkininko, parko įkūrėjo monsinjoro / Alfonso Svarinsko / 1925–1954–2014 / atminimui" (autoriai – tautodailininkas Kazimieras Martinaitis ir architektas Zigmantas Brazauskas, 2015 m.). Išleista atsiminimų apie A. Svarinską knyga "Nepataisomasis. Vardan Dievo, Tėvynės ir Laisvės. I dalis" (sudarė Donatas Stakišaitis ir Lina Šulcienė, 2015 m.). A. Svarinsko-Laisvūno gyvenimas ir veikla išsamiai pristatoma Povilo Gaidelio biografiniame albume "100 širdžių – ant tėvynės laisvės kovų aukuro" (2019 m.). Kompozitorius Algirdas Martinaitis sukūrė oratoriją "Himnas Meilei" (2017 m.), skirtą monsinjorui A. Svarinskui atminti.