- Titulinis
- LIETUVOS LAISVĖS GYNĖJAI (1918-1990)
Sasnauskas Julius
Pavardė, vardas, tėvo (motinos) vardas:
Sasnauskas Julius
Kilmės vieta (k.- kaimas; vs. - viensėdija): Vilnius
Amžius (gimimo data): 1959-03-18
Išsilavinimas: Nuo 1966 mokėsi Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje, už tautinius ir religinius įsitikinimus iš jos pašalintas. 1977 baigė 9 klasę Vilniaus 8 vidurinėje mokykloje, toliau mokytis neleista. 1987–1992 studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1995 įšventintas į kunigus.
Veikla, užsiėmimas, verslas: 1986 m. vasarą grįžo į Lietuvą. Dirbo zakristijonu Šv. Mikalojaus bažnyčioje Rudenį įstojo į slaptą veikusį vienuolių pranciškonų ordiną. Kunigas (1995). Pranciškonas (1996) Nuo 1995 katalikų radijo Mažoji studija direktorius ir vyriausiasis redaktorius. Nuo 1997 Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčios rektorius.
Tautybė: lietuvis
Tarnyba svetimoje kariuomenėje: 1977 11 paimtas į sovietinę kariuomenę, 1978 dėl silpnos sveikatos paleistas.
Vyčio kryžiaus ir kiti valstybiniai apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Sausio tryliktosios atminimo medalis (2005). Marijos žemės kryžiaus 4 laipsnio ordinas (Estija, 2013). Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ (2008), Juozo Tumo‑Vaižganto premija (2016).
Informacijos šaltiniai: https://rasytojai.lt/rasytojai/sasnauskas-julius-2/ Sakalauskas, Tomas. Kunigas vienuolis Julius Sasnauskas: apie Vilnių // Sakalauskas, Tomas. Missa Vilnensis. − Vilnius, 2006. − P. 311–313. https://www.vle.lt/straipsnis/julius-sasnauskas/ https://www.vilnensis.lt/dvasininkai/julius-sasnauskas-ofm/
Sulaikymas, kalinimas, tremtis: 1979 sovietų saugumo suimtas, 1980 nuteistas 1,5 m. kalėti, papildomai skiriant 5 m. tremties. Iš pradžių kalintas KGB kalėjime Vilniuje, vėliau ištremtas į Tomsko sr. Parabelio gyvenvietę. 1986 06 paleistas.
Organizacijos: Dalyvavo leidžiant nelegalią (pogrindinę) spaudą (periodinius leidinius „Laisvės šauklys“ ir „Vytis“), taip pat rengiant protesto pareiškimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, Bažnyčios persekiojimo, istorijos klastojimo, kultūros paminklų niokojimo. Rašė ir redagavo atitinkamus tekstus. Priklausė slaptai politinei organizacijai Lietuvos laisvės lyga. Nuo 1977 m. namuose nuolat vyko kratos, buvo sekamas ir tardomas KGB organų. 1978 su V. Bogušiu, K. Jokubynu, A. Terlecku ir kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, dalyvavo jos veikloje. 1979-08-23 pasirašė Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą
Mitingai demonstracijos protestai: 1976 11 už 1920 žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse milicininkų sulaikytas ir sumuštas. 1987 08 23 su Lietuvos laisvės lyga surengė pirmąjį per SSRS okupaciją ir aneksiją Lietuvoje viešą nelegalų protesto mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje – reikalavo išvesti SSRS kariuomenę iš Lietuvos.
Kilmės vieta (k.- kaimas; vs. - viensėdija): Vilnius
Amžius (gimimo data): 1959-03-18
Išsilavinimas: Nuo 1966 mokėsi Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje, už tautinius ir religinius įsitikinimus iš jos pašalintas. 1977 baigė 9 klasę Vilniaus 8 vidurinėje mokykloje, toliau mokytis neleista. 1987–1992 studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1995 įšventintas į kunigus.
Veikla, užsiėmimas, verslas: 1986 m. vasarą grįžo į Lietuvą. Dirbo zakristijonu Šv. Mikalojaus bažnyčioje Rudenį įstojo į slaptą veikusį vienuolių pranciškonų ordiną. Kunigas (1995). Pranciškonas (1996) Nuo 1995 katalikų radijo Mažoji studija direktorius ir vyriausiasis redaktorius. Nuo 1997 Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčios rektorius.
Tautybė: lietuvis
Tarnyba svetimoje kariuomenėje: 1977 11 paimtas į sovietinę kariuomenę, 1978 dėl silpnos sveikatos paleistas.
Vyčio kryžiaus ir kiti valstybiniai apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Sausio tryliktosios atminimo medalis (2005). Marijos žemės kryžiaus 4 laipsnio ordinas (Estija, 2013). Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ (2008), Juozo Tumo‑Vaižganto premija (2016).
Informacijos šaltiniai: https://rasytojai.lt/rasytojai/sasnauskas-julius-2/ Sakalauskas, Tomas. Kunigas vienuolis Julius Sasnauskas: apie Vilnių // Sakalauskas, Tomas. Missa Vilnensis. − Vilnius, 2006. − P. 311–313. https://www.vle.lt/straipsnis/julius-sasnauskas/ https://www.vilnensis.lt/dvasininkai/julius-sasnauskas-ofm/
Sulaikymas, kalinimas, tremtis: 1979 sovietų saugumo suimtas, 1980 nuteistas 1,5 m. kalėti, papildomai skiriant 5 m. tremties. Iš pradžių kalintas KGB kalėjime Vilniuje, vėliau ištremtas į Tomsko sr. Parabelio gyvenvietę. 1986 06 paleistas.
Organizacijos: Dalyvavo leidžiant nelegalią (pogrindinę) spaudą (periodinius leidinius „Laisvės šauklys“ ir „Vytis“), taip pat rengiant protesto pareiškimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, Bažnyčios persekiojimo, istorijos klastojimo, kultūros paminklų niokojimo. Rašė ir redagavo atitinkamus tekstus. Priklausė slaptai politinei organizacijai Lietuvos laisvės lyga. Nuo 1977 m. namuose nuolat vyko kratos, buvo sekamas ir tardomas KGB organų. 1978 su V. Bogušiu, K. Jokubynu, A. Terlecku ir kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, dalyvavo jos veikloje. 1979-08-23 pasirašė Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą
Mitingai demonstracijos protestai: 1976 11 už 1920 žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse milicininkų sulaikytas ir sumuštas. 1987 08 23 su Lietuvos laisvės lyga surengė pirmąjį per SSRS okupaciją ir aneksiją Lietuvoje viešą nelegalų protesto mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje – reikalavo išvesti SSRS kariuomenę iš Lietuvos.