- Titulinis
- LIETUVOS LAISVĖS GYNĖJAI (1918-1990)
Jurevičius Mečislovas
Pavardė, vardas, tėvo (motinos) vardas:
Jurevičius Mečislovas
Kategorija: Partizanas
Dalinys, tarnybos vieta: 1944–1945 Kęstučio apygardos partizanas
Kilmės vieta (k.- kaimas; vs. - viensėdija): Mimaičiai (Šiaulių apskr.)
Amžius (gimimo data): 1927-10-29
Veikla, užsiėmimas, verslas: 1958 m. grįžo į Lietuvą, dirbo statybose darbininku, dažytoju Aklųjų kombinate
Tautybė: lietuvis
Tarnyba svetimoje kariuomenėje: 1950 m. tarnavo SSRS kariuomenėje, čia suimtas
Žūties/mirties laikas: 1999-11-13
Palaidojimo vieta: Ginkūnų kapinės, Šiauliai
Vyčio kryžiaus ir kiti valstybiniai apdovanojimai: 1975 m. iš popiežiaus Jono XXIII ir 1990 m. iš popiežiaus Jono Pauliaus II gavo ypatinguosius apaštališkuosius palaiminimus. Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. vasario 1 d. dekretu už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius).
Informacijos šaltiniai: https://www.vle.lt/straipsnis/mecislovas-jurevicius/ http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/201210_jurevicius_bio.pdf https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36791&p_k=1&p_t=167877
Sulaikymas, kalinimas, tremtis: 1950 12 Karinio tribunolo nuteistas, iki 1956 kalintas Džezkazgano lageryje. 1981 m. kovo 25 d. po eilinės kratos ir valdžiai nepageidaujamos literatūros konfiskavimo suimtas. 1981 m. birželio 25 – 26 d. Vilniuje Aukščiausiasis teismas „išnagrinėjo“ M. Jurevičiaus baudžiamąją bylą. Nuteistas 3 metams pataisos darbų griežto režimo lageriuose.
Organizacijos: Nuo 1972 m. platino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, „Aušrą“, „Rūpintojėlį“, „Chronika tekuščich sobytij“ ir kitus pogrindinius leidinius. Nuo 1979 m. Lietuvos Helsinkio grupės narys, 1979-08-23 pasirašė Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą
Mitingai demonstracijos protestai: Daugelis šiauliečių iš jo gausios bibliotekos gaudavo pasiskaityti beveik visus S. Šalkauskio raštus, Solovjovo, Solženycino knygas, A. Šapokos „Lietuvos istoriją“, prieškario nepriklausomos Lietuvos periodinius leidinius. Priklausė Eucharistijos bičiulių būreliui, 1973 m. ir 1979 m. organizavo jaunimo eitynes į Kryžių kalną, 1979 m., 1980 m. – į atlaidus Šiluvoje. 1984 m. grįžo į Lietuvą, toliau dalyvavo pasipriešinimo sovietiniam režimui sąjūdyje, platino LKBK.
Atminimo įamžinimas: Birutė Žymantienė. Kryžių sodininkas Mečislovas Jurevičius. Liucijus, 2019; Memorialinė lenta (autorius – Darius Augulis) prie jo gyvento namo Spindulio gatvėje, Šiauliuose
Kategorija: Partizanas
Dalinys, tarnybos vieta: 1944–1945 Kęstučio apygardos partizanas
Kilmės vieta (k.- kaimas; vs. - viensėdija): Mimaičiai (Šiaulių apskr.)
Amžius (gimimo data): 1927-10-29
Veikla, užsiėmimas, verslas: 1958 m. grįžo į Lietuvą, dirbo statybose darbininku, dažytoju Aklųjų kombinate
Tautybė: lietuvis
Tarnyba svetimoje kariuomenėje: 1950 m. tarnavo SSRS kariuomenėje, čia suimtas
Žūties/mirties laikas: 1999-11-13
Palaidojimo vieta: Ginkūnų kapinės, Šiauliai
Vyčio kryžiaus ir kiti valstybiniai apdovanojimai: 1975 m. iš popiežiaus Jono XXIII ir 1990 m. iš popiežiaus Jono Pauliaus II gavo ypatinguosius apaštališkuosius palaiminimus. Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. vasario 1 d. dekretu už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius).
Informacijos šaltiniai: https://www.vle.lt/straipsnis/mecislovas-jurevicius/ http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/201210_jurevicius_bio.pdf https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36791&p_k=1&p_t=167877
Sulaikymas, kalinimas, tremtis: 1950 12 Karinio tribunolo nuteistas, iki 1956 kalintas Džezkazgano lageryje. 1981 m. kovo 25 d. po eilinės kratos ir valdžiai nepageidaujamos literatūros konfiskavimo suimtas. 1981 m. birželio 25 – 26 d. Vilniuje Aukščiausiasis teismas „išnagrinėjo“ M. Jurevičiaus baudžiamąją bylą. Nuteistas 3 metams pataisos darbų griežto režimo lageriuose.
Organizacijos: Nuo 1972 m. platino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, „Aušrą“, „Rūpintojėlį“, „Chronika tekuščich sobytij“ ir kitus pogrindinius leidinius. Nuo 1979 m. Lietuvos Helsinkio grupės narys, 1979-08-23 pasirašė Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą
Mitingai demonstracijos protestai: Daugelis šiauliečių iš jo gausios bibliotekos gaudavo pasiskaityti beveik visus S. Šalkauskio raštus, Solovjovo, Solženycino knygas, A. Šapokos „Lietuvos istoriją“, prieškario nepriklausomos Lietuvos periodinius leidinius. Priklausė Eucharistijos bičiulių būreliui, 1973 m. ir 1979 m. organizavo jaunimo eitynes į Kryžių kalną, 1979 m., 1980 m. – į atlaidus Šiluvoje. 1984 m. grįžo į Lietuvą, toliau dalyvavo pasipriešinimo sovietiniam režimui sąjūdyje, platino LKBK.
Atminimo įamžinimas: Birutė Žymantienė. Kryžių sodininkas Mečislovas Jurevičius. Liucijus, 2019; Memorialinė lenta (autorius – Darius Augulis) prie jo gyvento namo Spindulio gatvėje, Šiauliuose