• Titulinis
  • LIETUVOS LAISVĖS GYNĖJAI (1918-1990)

Cidzikas Petras

Pavardė, vardas, tėvo (motinos) vardas: Cidzikas Petras

Kilmės vieta (k.- kaimas; vs. - viensėdija): Šeštokai

Amžius (gimimo data): 1944-04-25

Išsilavinimas: 1971–1973 m. studijavo teisę Vilniaus universitete

Tautybė: Lietuvis

Palaidojimo vieta: Rokantiškių kapinėse, Vilniuje

Vyčio kryžiaus ir kiti valstybiniai apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000).

Informacijos šaltiniai: https://www.vle.lt/straipsnis/petras-cidzikas/ https://8diena.lt/2020/01/21/petras-cidzikas-lietuvos-dvasios-karys/ https://www.bernardinai.lt/2019-01-21-mire-disidentas-ir-visuomenininkas-petras-cidzikas/ http://genocid.lt/centras/lt/3044/a/

Sulaikymas, kalinimas, tremtis: 1973 02 16 KGB suimtas; 4 m. kalintas specialiame kalėjime Įsrutyje, vėliau dar kelis kartus suimtas, 2 kartus teistas ir trumpai kalintas Lietuvoje. Iki Lietuvai atkuriant nepriklausomybę Petras Cidzikas buvo 6 kartus sulaikytas ir 3-15 parų kalinamas, jo namuose atliktos 7 kratos.

Organizacijos: 1979-08-23 pasirašė Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą. Vienas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos steigėjų (1989), 1999–2002 vicepirmininkas. 1991 įsteigė Mažosios Lietuvos dvasinio atgimimo fondą. P. Cidziko iniciatyva nuo 1992 kasmet minimos sovietinio genocido Mažojoje Lietuvoje pradžios (1944 10 16) ir Tilžės Akto (1918 11 30) metinės.

Mitingai demonstracijos protestai: Inicijavo ir su kitais 1987 08 23 Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo, surengė pirmąjį sovietinės okupacijos laikotarpiu mitingą, kuriame viešai pasmerktas Molotovo‑Ribbentropo paktas (mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo).Tų pačių metų lapkritį P. Cidzikas dalyvavo Latvijos nepriklausomybės minėjime Rygoje, pasakė kalbą ir pakvietė latvius atvykti į Vilnių vasario 16-ą, į Lietuvos nepriklausomybės 70-čio jubiliejų. Vilniuje per 1989 02 16 mitingą prie Arkikatedros pirmą kartą paskelbė apie Mažosios Lietuvos sovietinį genocidą (Lietuvos gyventojų genocidas). 1988–90 surengė pasninko akcijų dėl politinių kalinių paleidimo, dėl Lietuvos dvasinio atgimimo ir Mažosios Lietuvos išlaisvinimo (ši truko 50 d.). 1990 09–10 suorganizavo žygį (su kryžiumi) į Maskvą ir 2 d. Vilniuje aplink KGB pastatą, 1993 08 – pasninko akciją dėl Rusijos Federacijos kariuomenės išvedimo (vadinamasis Sandoros aktas). 1990 08 inicijavo mišias prie Karaliaučiaus katedros J. Bretkūno Biblijos vertimo 400 metams paminėti; tai padėjo Kaliningrado srityje įregistruoti pirmąją lietuvišką katalikų bendruomenę. 1997 su Lietuvos Katalikų Bažnyčios kunigais Keturnaujienoje (netoli Sintautų) surengė lietuviškų etninių žemių sujungimo simbolinį aktą.